- atžagarias
- ãtžagarias, -ià adj. (34b)
1. Klp, Dkš, Al, Kp judantis atgal, užpakaliu ar nugara į priekį, atbulas, atpakalias: Kad gausi į kaktą, tai ãtžagarias par duris išlėksi Jrb. Mane atatempė ãtžagarią Rk. Jonas stovi ãtžagarias Pn. Ištrauk ãtžagarius ratus iš klojimo Vl.
atžagariaĩ adv.: Atžagariaĩ užsisėdęs joja Rm. Vėžys ... pradėjo atžagariai vaikščiot BsPII326. | Jau atžagariai dera (vis po mažiau duoda) Ds.2. apačia į viršų, priekiu į užpakalį: Ė, brolau, ãtžagarią knygą skaitai! Vl. Tik pliaukštelėjau su atžagaria ranka par snukį! Jrb. | Ar nepastebėjai prie jo gerklės tris atžagarius plaukus (į kitą pusę palinkusius)! Vd. ^ Dirba lyg ãtžagaria ranka Gs.atžagariaĩ adv.: Batus atžagariaĩ apsiavei (dešinės kojos batą ant kairės kojos) Jrb. | Plaukus atžagariaĩ (į priešingą pusę) glostyti KII136. Jo ūkis eina atžagariai (smunka) I.Simon. | Tokią duoną atžagariaĩ (nenoromis) valgo Ėr.3. prk. priešingas, atkaklus: Tokių atžagarių žmonių maža Sdk. Tas mūs vaikas vis ãtžagarias – sakyk jam vienaip, o jis būtinai kitaip padarys Snt.atžagariaĩ adv. Šln.: Vis atžagariaĩ ir atžagariaĩ atsako Pkr. Jis viską atžagariaĩ daro Alk. Ertes daugesn tokių, kurie tos malonės ir kantrumo Dievo ir gerumo Viešpaties atžagariai, atkakliai vartoja ant savo prapulties DP95.◊ atžagariaĩs dantimìs nenoromis (valgyti): Ar gardūs virtiniai? Et, valgau atžagariais dantim, nelabai man patinka Vb.ãtžagaria rankà atmestinai, nerūpestingai (daryti ką): Toks atžagaria ranka atliktas darbas kelia teisėtą pasipiktinimą sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.